Graikija

Vaizdai iš Graikijos...

Apie laisvę

Vieną kartą apsilankiau kaimo bendruomenėje, kur vertinamas natūralumas, sveikas maistas ir pan. Jie vaikus ruošiasi vesti į pačių susikurtą mokyklą ir t.t. Pradžioje buvo visai nieko - pamatyti kaip galima gyventi. Bet vėliau pasidarė kažkaip "koktu". Grįždama namo automobilyje visu garsu pasileidau trankią muziką ir... palengvėjo. Ta bendruomenė lyg ir savotiška laisvė nuo šiuo metu... susidariusių socialinių darinių (darželių, mokyklų, miesto, gatvių, narkotikų, alkoholio, televizijos, čipsų, politikos, ...), bet tai vėl naujas socialinis darinys. Ir vėl vieni iš kitų ims pavyzdžius - gerus ar blogus... O kaip jums "suvokimo" laisvė? Kai esi ir šio pasaulio dalis ir kartu viską stebi iš šalies. Atsiribojimas nuo minios psichologijos - va čia tai menas gyventi laisvai. Kai sugebi pastebėti smegenis pudrinančius politikus su visais jų oratoriniais sugebėjimais. Kai žinai, kad demokratija kartais yra blogiau už anarchiją, nes "avinų banda" balsuoja už jiems patikusį ir juos gražiais žodžiais užliūliavusį politiką. O kas, jei tikrai protingas žmogus, už kurį beveik niekas nebalsavo, nes jis neišvaizdus ir dar gražiai kalbėti nemoka, jėga užimtų valdžią?.. Primesta kažkieno nuomonė ir neapsvarsčius "pasiimta" į galvą - tai yra nelaisvė. Laisvė - tai net etikečių skaitymas ir rinkimasis, tai nesivadovavimas reklamomis. Laisvė - tai originali nuomonė ar požiūris. O mada - tai laisvės priešingybė. Mada rengtis, mada žiūrėti tam tikras televizijos laidas, filmus, skaityti tokias knygas, laikraščių skiltis kaip ir tavo pažįstami skaito. Taigi, kuo labiau esi balta varna, tuo tu - laisvesnis. Bet žmonėms taip patogu. Jie lyg įsikibę švytuoklės daro tą patį, kaip ir jų draugai. Atkreipkite dėmesį į kokius nors direktoriaus rinkimus kolektyve. Visi balsuoja už tą patį kandidatą, nes tas kandidatas garsiai kalba "teisingus" dalykus ir nes tik jį vieną pasiūlė kitas, kuris nebijo ką nors pasiūlyti... Arba prisimenu, kai lankiau anglų kalbos kursus ir mokytojas iš GB paklausė, kada buvo atkurta Lietuvos nerpiklausomybė, visi lyg susitarę vienas paskui kitą išpyškino, kad Lietuvos nepriklausomybė atkurta 1991 metais kovo 11 dieną. Nors ir kaip bandžiau visiems pasakyti, kad ji buvo atkurta 1990 metais, bet niekas manęs net nenorėjo klausytis, nes "dauguma juk neklysta". Taigi laisvė yra sugebėjimas pažvelgti iš šalies ir nors visi sako viena, sugebėti būti nepriklausomu mąstytoju ir turėti savo individualią nuomonę. Tai yra laisvė.

Politikai

Tik šovė tokia mintis. Visuose politikų, partijų vakarėliuose reikia įtaisyti slaptas kameras. Žiniasklaidai būtų ne gardus kąsnelis, o visas tortas. O visuomenei "plačiai atsimerktų akys"...

Jeigu norite pakeisti situaciją šalyje eikite ne į partiją, o patys ją kurkite. Padarykite tą partiją panašią į sektą - susirinkite kokioje salėje ir rėkdami skelbkite savo tiesas ir tegu visa salė rėkia, įtikinkite juos, kad jūs esate morališkai stiprūs, kad jūs dirbate Tėvynei ir kad skelbiate karą visiems purviniems žaidimams. Kelkite rankas į viršų ir skanduokite "Karas korupcijai!", "Padarysime tvarką!", "Mylime Tėvynę!", "Mes esame dori!". Ir štai jums morališkai stiprių politikų grupė, nusiteikusi sutriuškinti iki šiol įsigalėjusias partines, seimines, prezidentines, teismines švytuokles. Kodėl doras žmogus išrinktas į seimą tampa tokiu kaip ir visi? Nes jis įtraukiamas į švytuoklės žaidimą. Ir niekas nepasikeis, jeigu nebus sukurta nauja švytuoklė, kuri pamažu užgoš senąją. Ar kas nori to imtis?..

Mišinys imunitetui palaikyti

Gavau šį receptą iš draugės. Žiūrėsiu, koks bus veiksmingumas...
Šiam mišiniui reikia:

1 kg spanguolių
1 kg medaus
300 g šaltalankių

Uogas sumalame ir sumaišome su medumi. Aš maliau mėsmale, tai šaltalankių grūdeliai ten ir liko. Gauname "uogienę", supilstome į kuo mažesnius stiklainiukus ir sukrauname į šaldytuvą. Šis mišinys gali rūgti, todėl patartina naudoti švarius indus. Valgykite po šaukštą rytais, galite ir vakarais.

Šokoladinis desertas

Arba pyragas be miltų.

Panna cotta

Itališkas grietinėlės desertas. Kol kas tik nuotraukos.

Prancūziški raguoliai

Kepiau seniai. Kol kas įdedu tik nuotraukas.

Mano atradimai mitybos srityje

Šį kartą pateiksiu savo laišką, rašytą vienai merginai (vardas pakeistas) apie mitybą. Ji manęs paprašė papasakoti, kaip aš išbridau iš savo sveikatos problemų. Dabar noriu šia informacija pasidalinti su jumis. Taigi, šis laiškas:

Sveika, Migle,

tavo mama man pasakė, kad turi problemų su skrandžiu. Kadangi aš pati turėjau įvairių skrandžio, kasos, stemplės, gerklės negalavimų, o anksčiau dar pastoviai rėmuo kankindavo, tai vis ieškojau, kas man gali padėti. Galbūt kažkas, ką tau čia parašysiu, galės padėti.
Metų pradžioje jau buvau pradėjusi galvoti, kad man gal koks vėžys ar dar kokia nesąmonė, nes gerklėje pradėjau jausti kaip kokį gumulą užstrigusį.
Vieną mėnesį atsisakiau kavos, kitą mėnesį atsisakiau dar ir saldumynų, kuriuos taip mėgau. O tas užstrigimas gerklėje nors šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek dar buvo. Nuėjau pas gydytoją ir pasakiau, kad man gal koks refliuksas. O ji net nepaskyrusi jokių tyrimų išrašė vaistų nuo refliukso. Išgėriau keturias tabletes. Pradėjo labai mausti kepenis. Mečiau tuos vaistus lauk. Nors ir žinojau anksčiau, kad vaistai yra tik simptomų šalinimas, bet susigundžiau greitu rezultatu. Vaistai - tiesus kelias į ligas ir net mirtį. Dabar mačiau knygynuose knygą "Šalutinis poveikis mirtis" (žr.straipsnį apie ją http://www.lrytas.lt/-13022676221300866965-lrytas-lt-biblioteka-348-j-virapenas-%C5%A1alutinis-poveikis-mirtis.htm ).
Bet kuriuo atveju, jeigu man būtų kokia rimta liga, tai būčiau žinojusi, kaip gydytis - būčiau badavusi. Tačiau bibliotekoje į rankas pateko knyga "Natūralus būdas išvengti ligų". Pavadinimas ne koks, bet nutariau pavartyti. Ir beskaitinėjant pamačiau, kad knyga labai įdomi ir intriguojanti. Parsinešusi namo perskaičiau visą. Šios knygos autorius chemikas Campbell, dalyvavęs plataus mąsto medicininiuose tyrimuose Amerikoje ir Kinijoje visiškai netyčia atrado, kad pagrindinė vėžio, diabeto, širdies ligų ir kitų rimtų bei "nerimtų" ligų priežastis yra gyvūninės kilmės baltymai. Jis viską pateikia lentelėse, diagramose su pavyzdžiais ir palyginimais, kaip žmones veikia mėsos ir pieno produktai ir kokia yra sveikata tų, kurie tokį maistą vartoja retai. Kai autorius pamatė, kaip yra iš tiesų, pabandė šią informaciją paskleisti plačiau Amerikoje, bet buvo įnirtingai slopinamas tuo nesuinteresuotų aukšto rango asmenų, jis buvo apšauktas kaip buvęs nusikaltėlis ir t.t. Kad tik niekas nepatikėtų jo kalbomis. Kadangi knyga man padarė didelį ir netikėtą įspūdį, pati nusprendžiau pabandyti valgyti be mėsos ir pieno produktų. Pasilikau tik sviestą. Ir visą mėnesį taip maitinausi. Galima sakyti veganiškai. Visi gerklės, stemplės negalavimai išnyko lyg jų ir nebūtų buvę, ir dar numečiau keletą nereikalingų kilogramų. Kitą mėnesį į racioną dar įjungiau žuvį ir kitas jūros gėrybes. Tik vienas dalykas, ko tuo metu neatsisakiau - tai juodos arbatos (alternatyva kavai). Mano dienos racionas buvo toks: Ryte vandens stiklinė, tada vaisiai ir juoda arbata, per pietus - žalių daržovių salotos su aliejumi, vakare - kas nors virta, pvz., bulvės su aliejumi, daržovių troškinys, kietųjų kviečių miltų stagečiai su pačios pasidarytu pomidorų padažu (jokiu būdu ne kečupu), užkandžiams - vaisiai, džiovinti vaisiai, riešutai.
Kadangi man pasidarė įdomu, kodėl taip viskas veikia ir ką daro ta mėsa ir pienas ir, žinoma, visi gaminiai iš jų, kad taip susargdina žmogų, pradėjau intensyviai domėtis. Per kelis mėnesius perskaičiau apie 10 knygų ir begalę straipsnių ta tema. Anksčiau taip pat dažnai skaitydavau sveikatos temomis, pirkdavau žurnalą "Natūralioji medicina", bet ten dažnai būdavo prieštaraujantys vienas kitam teiginiai. Pvz., lyg ir sako, kad reikia mažiau valgyti mėsos, bet po to teigia, kad mėsa - baltymų ir geležies šaltinis ir pan. Vyravo kažkoks neaiškumas. Dabar man jau daug kas paaiškėjo. Štai keletas straipsnių apie baltymus
http://sportas.rodali.lt/Baltymai_lietuviskai%20.html ;
http://sportas.rodali.lt/Pieno_produktai_lietuviskai%20.html
Po to gilinausi toliau ir atradau, kad žmogus iš prigimties yra žolėdis. Jo virškinimo sistema 12 kartų ilgesnė už stuomenį panašiai kaip ir žolėdžių, kai plėšrūnų virškinimo sistema už stuomenį ilgesnė tik tris kartus, tam kad pūvantys gyvuliniai produktai neužsistovėtų žarnyne ir nenuodytų organizmo (retorinis klausimas - kodėl žmogaus organizmas taip užterštas toksinais?). Žmogaus skrandžio druskos rūgštis daug silpnesnė už plėšrūnų, nes jiems reikia, kad skrandžio sultys su druskos rūgštimi padėtų suskaidyti mėsą. Žmogaus dantų struktūra panašesnė į žolėdžių, o ne į plėšrūnų, kurių dantys pritaikyti draskyti, bet ne kramtyti. Mes neturime žudymo instinkto - juk kai pamatome pievoje stovinčią karvę ar kokį ėriuką nesakome "oj koks gardus kąsnelis" ir nesiruošiame ant jo šokti ir sudrąskyti, o sakome "oj koks mielas aviukas" ir einame jį paglostyti. Paduok vaikui obuolį ir triušį. Tai jis valgys obuolį, o žais su triušiu, o ne atvirkščiai. O pas vaikus instinktai dar stipresni nei pas suaugusiuosius. Motinos piene yra apie 2 proc. baltymų, tiek, kiek ir augaluose (o ne mėsoje). Iš to gali sekti išvada, kad jau nuo pat kūdikystės žmogus ruošiamas prie augalinio maisto. Vaikas motinos pieną gali žįsti maždaug iki trejų metų, vėliau nebesigamina pienui virškinti skirti fermentai. Bet tėvai, bei ypač reklama, skatina vaiką gerti karvės pieną, nes tai atseit kalcis. Nors kalcis yra ir augaluose. Rašau trumpai, nes apie pieno žalą jau yra begalė straipsnių. Dar vienas retorinis klausimas - kodėl pasaulyje tiek daug žmonių netoleruojančių laktozės ir alergiškų pieno produktams?
Kadangi gilinausi ir toliau, tai priėjau dar prie vieno dalyko - žalio maisto. Man tai nebuvo naujiena, tačiau dabar į žaliavalgystę pažvelgiau iš kitos pusės. Vienas šveicarų mokslininkas betyrinėdamas žmonių ligų priežastis pagalvojo, kad turėtų būti kažkokie pokyčiai organizme įvykstantys jau suvalgius konkretų maisto produktą, ko pasekoje jis po keleto metų suserga. Po kiekvieno pavalgymo imdavo kraujo mėginius. Tarp skirtingų maisto produktų kažkokių skirtumų nepastebėjo. Tačiau vieną kartą pamatė, kad suvalgius termiškai neapdorotą maistą kraujo rodmenys nepakinta, o suvalgius virtą ar keptą maistą kraujyje iš karto žymiai padaugėja leukocitų skaičius. Leukocitozė yra organizmo reakcija į infekciją arba uždegimą. Anksčiau buvo manoma, kad žmogui pavalgius visada padaugėja leukocitų kraujyje ir tai buvo vadinama maistine leukocitoze. Taigi maistinė leukocitozė pasireiškia tik suvalgius termiškai apdorotą maistą. Reiškia organizmas kiekvieną kartą kovoja kaip su antikūniu. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas - kaip pasisavinamas žalias ir virtas maistas. Neapdorotas maistas linkęs pats save suvirškinti, nes turi tam skirtus fermentus, jeigu tą maistą išvirsi, fermentai žus. Internete yra vienas filmukas. Paimti du vienodi stiklainiai su plėšrūno skrandžio sultimis. Į vieną įmetama virta varlė, o į kitą - žalia. Ten, kur buvo įmesta virta varlė, tai ji tik pakeitė savo spalvą, o kur žalia, tai ji pati save susivirškino ir neliko net kauliukų. Žinoma, žmogaus skrandyje viskas vyksta sudėtingiau, nes maistas juk vis tiek kažkaip suvirškinamas. Tuo tikslu, jeigu maistas virtas ir neturi savyje fermentų skrandžiui pačiam tenka išskirinėti fermentus, kad suvirškintų tai, kas jame jau atsidūrė. O jeigu tai gyvas, žalias maistas, tai jis susivirškina pats ir žmogaus organizmui nebereikia eikvoti savo resursų ir energijos tam maistui papildomai apdoroti. Sako, kad termiškai apdorotas maistas lengviau pasisavinamas. Tai yra tiesa, bet... Jis pasisavinamas visas, neatsijotas, neatrinktas, pasisavinama viskas - ir kas reikia ir ko nereikia. O iš gyvo maisto pasiimama tik tai, ko iš tiesų reikia organizmui ir ta natūralia forma, kuri yra gamtoje. Dar vienas dalykas - žarnyno mikroflora. Ji minta tik žaliu augaliniu maistu. Ir mūsų žarnyno mikroorganizmai gamina reikalingus mikroelementus. O gyvuliniai baltymai žarnyno mikroflorą žudo. Tada tie organizmai slepiasi apendikse ir kai tik situacija pagerėja, jie vėl eina prie darbo. Dar daug galiu pasakoti apie gyvą maistą ir kaip veikia mūsų kūnas tik nežinau, ar tau tikrai įdomu ir ar reikia. Štai keletas lietuviškų straipsnelių apie žaliavalgystę:
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-17942/straipsnis?name=S-17942&l=2&p=1 ;
http://www.lrytas.lt/-13083280661308067758-termi%C5%A1kai-neapdoroto-maisto-propaguotoja-v-butenko-%C5%BEaliavalgiai-e-coli-nebijo.htm ;
http://www.lrytas.lt/-12599649411257714375-lietuvio-mitybos-id%C4%97jos-paverg%C4%97-net-holivud%C4%85.htm .
Dabar pati truputėlį bandau maitintis tik gyvu maistu. Bet, žinoma, labai traukia prie virtų dalykų. Yra gausybė informacijos, kas nutinka, kai žmogus kurį laiką minta tik žaliu maistu - pradedant neregėtu energijos antplūdžiu, miego trukmės sumažėjimu, beveik visų ligų išsigydymu iki psichologinio stabilumo ir net įvairių mistinių patirčių.
Beveik visas maisto medžiagas organizmas susintetina iš augalinių produktų. Ir netiesa, kad, pvz., geležis gaunama iš mėsos. Geležies pakankamai yra augaluose. Tačiau, jeigu žmogus geria pieną, kofeino turinčius gėrimus ar valgo miltinius produktus, saldumynus, tai automatiškai organizmas tos geležies nepasisavina, nes pienas ir kt. slopina geležies pasisavinimą. Todėl gydytojai ir rekomenduoja daugiau mėsos valgyti ir net nesigilina, ką tu valgai bei geri kiekvieną dieną - per pusryčius, pietus ar vakarienę.
Gerų medikų kaip pasaulyje taip ir Lietuvoje yra vienetai. Mažai kas iš jų domisi alternatyviais gydymo ir sveikatinimosi būdais. O ypač dietos srityje yra didelė sumaištis. Būsimi medikai net nesimoko apie mitybą, jiems dėstomas vieno semestro dalykas apie dietos terapiją susipažinimui. Juk dažniausiai gydytojai sergančiam žmogui pasiūlys antibiotikus, kt. vaistus, operaciją ir dar pridurs, kad nėra ko delsti, nes gali būti dar blogiau. Jie išvien su farmacijos pramone, kuri dar rengia jiems vakarėlius, kuriuose tarp kitko kartais groja mano vyras. Daugiausiai receptų išrašiusiems gydytojams - kelionės ir kitokios dovanos už farmacininkų pinigus. Viena Rusijos medikė Oganyan, pamačiusi, kad tokiu būdu žmonių neišgydys, išėjo studijuoti biochemijos ir per savo tyrinėjimus atrado, kad žmogui pats geriausias maistas yra gyvas maistas. Nuo to laiko medikus ir farmacininkus ji vadina nusikaltėliais ir nebijo to žodžio. Nes gydymas vaistais yra lėtas (o kartais ir greitas) žmogaus marinimas.
Allenas Carras, knygos "Lengvas būdas mesti rūkyti", "Lengvas būdas sulieknėti" ir kt. nurodo svarbiausią dalyką žmoguje, kuriuo dažnai jis nepasinaudoja - tai mąstymas. Ką mes valgome, kodėl mes tai valgome, kodėl mes valgome tai, ką reklamuoja per TV, ką pripratome valgyti vaikystėje ir buvome pripratinti valgyti? Minios psichologija valdo, bet mes galime valdyti savo gyvenimą patys originaliai mąstydami...
Jeigu tau tai, ką čia surašiau neįdomu ir nesiruoši laikytis visų tų natūralios mitybos principų, tai dar galiu pasiūlyti keletą skrandžio rūgštingumo mažinimo būdų. Kažkada man labai padėjo šaltalankių aliejus (yra vaistinėse). Dar gerai yra gerti linų sėmenų užpilą (pasiieškok internete recepto). Pati pastebėjau, kad man rūgštis sukelia avižinė košė, juoda duona su virtu kiaušiniu ir žalia arbata. Apie arbatą dar perskaičiau vieno japono H.Shinya knygoje "Fermentų faktorius". Ten jis savo tyrinėjimais nustatė, kad tie, kurie skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu dažniausiai geria daug žalios arbatos. Senais laikais net ir pačioje Japonijoje arbata buvo vartojama tik kaip vaistas. Taigi...
Daug ko dar nepasakiau. Ir apie rafinuotą cukrų, apie baltus miltus, konservus, gatavus gaminius parduotuvėse ir t.t. Visa tai yra išrasta 150-ies metų bėgyje. Ir šiuolaikinė medicina atsirado prieš panašiai tiek laiko. Nematai sąsajų? Dabar ir pieną pasterizuoja ir net daržoves spec. garais apdoroja, net į mėsą deda tokių chemikalų, kuriais apdoroja lavonus, kad negestų. Ir tai daro tam, kad maisto neniokotų mikroorganizmai. Tai jeigu jis nebevalgomas tampa nei mikroorganizmų nei kokių vikšrų, tai kaip jį gali valgyti žmonės?
Taigi, jeigu įdomu kas bus, klausk. Būtinai atsakysiu. Per šiuos mėnesius tiek sužinojau, kad turbūt paskaitas galėčiau skaityti :) Tik, jeigu jau ką, nesinerk į bet ką stačia galva. Gali būti, kad tau nuo žalio maisto skrandžio problemos gali dar labiau paaštrėti. Geriausiai tai daryti pamažu ir apgalvotai. Galbūt užtektų kuriam laikui atsisakyti žalios arbatos ir pagerti kad ir šaltalankio aliejų.

Sėkmės!

Traukos dėsnis

Kol kas ištrauka iš šiais metais perskaitytos knygos:
..."Kai aiškiai įvardijate, ko siekiate, jums nereikia žūtbūtinai laikytis kokio nors plano, nes veikiant traukos dėsniui viskas vyks natūraliai. Todėl būti leidėjais nėra sudėtinga. Tą padarysite lengvai ir paprastai, kadangi visiškai nesidomėsite dalykais, nesusijusiais su jūsų troškimais.
Televizija teikia daug vertingos informacijos, tačiau bruka ir niekalą, kurio jums gyvenime tikrai nereikia. O daugelis iš jūsų sėdi ir spokso televizorių vien todėl, kad jis yra. Ir esate veikiami visko, kas tik jus pasiekia iš ekranų. Esate, vaizdžiai šnekant, apipilami nepageidaujamais dalykais, kurių jūsų pasaulyje apstu, o kadangi nežinote, ko iš tikrųjų norite (nesate apsibrėžę savo troškimų), mintimis priimate į gyvenimą viską iš eilės ir kartais imate kurti spontaniškai, nesąmoningai." (Hicks, Esther, Hicks Jerry. Traukos dėsnis)

Apie knygas

Ką gi. Skaitau, skaitau. Pamaniau, kad galiu pasidalinti perskaitytų knygų mintimis, idėjomis ir kitais atrastais dalykais. Ypač mėgstu patariamojo ir pažintinio pobūdžio knygas. Todėl daugiausiai čia ir bus joms skiriamas dėmesys. Pabandžiau internete paieškoti forumų apie perskaitytas knygas. Ir nusivyliau. Komentuoja bet kas bet ką bet kaip. Pvz., komentuoja knygą dar jos neskaitę, arba, neišbandę knygoje siūlomų patarimų, sako, kad ji niekuo nepadėjo. Toks įspūdis, kad nori perskaityti, ir tikisi, kad to žmogaus gyvenimas iš karto ims ir pasikeis. Juokinga. Pasigedau pasisakymų tų žmonių, kurioms knygos patiko, padėjo, kurie rekomenduoja paskaityti konkrečią knygą. Taigi, jeigu aš ir nebūsiu išbandžiusi visų knygose pateikiamų patarimų, tai bent pasidalinsiu su jumis atrastais naujais, įdomiais būdais, tuo, kas man atrodys aktualu, svarbu ar dar kažkaip ypatinga. Todėl, laukite tęsinio...

Norėčiau...

Ar galima padaryti ką nors tokio... neįmanomo...

Sveikata – tai žmogaus psichika

Žmogus – tai savo minčių kūrinys. Tuo galutinai įsitikinau skaitydama knygą apie pasąmonę ir pozityvų mąstymą. Ji šiek tiek skiriasi nuo įprastų pozityvaus mąstymo knygų, nes knygos autorė yra aktorė ir dėstomas mintis grindžia moksliniais eksperimentais, faktais bei savo pačios bei pažįstamų žmonių patirtimi.
Autorė aprašo keletą klinikinių atvejų, kai žmonės turi asmenybės susidvejinimą, susitrejinimą ir pan. Kai tik žmogų užvaldo kita asmenybė, pasikeičia jo fizinis kūnas. „Persikūnijus“ į kitą asmenybę, žmogaus kūnas taip pasikeičia, kad gali išnykti pačių grėsmingiausių ligų požymiai, išnyksta alergijos ir pan. Vardijamos net tokios ligos kaip diabetas, AIDS ir t.t.
Knygos autorė aprašo ir kitokius atvejus. Buvo tiriami aktoriai, per dieną atliekantys po keletą skirtingų vaidmenų. Po kiekvieno vaidmens iš aktoriaus buvo imamas kraujas. Jei vaidmenys buvo pakankamai skirtingi, tai kraujo mėginiai taip pat rodė labai skirtingus rezultatus.
Knygoje patariama žmonėms, norintiems pakeisti savo asmenybę, nepatinkančias charakterio savybes, lengviau susidoroti su sveikatos problemomis, tiesiog įsivaizduoti save kitu (patinkančiu) žmogumi. O geriau – dar ir elgtis taip, kaip elgiasi tas įsivaizduojamas žmogus. Ir pateikiama dar viena gudrybė: tiems, kam nesiseka to padaryti, patariama įsivaizduoti, kad įsivaizduoja. Tada nekyla prieštaravimų, kad „aš vis dėlto ne tas“, nes „aš žinau, kad aš įsivaizduoju“.
Taigi kaip ir išsiaiškinome, kaip galima keisti savo fizinį bei psichinį kūną kitais būdais.
Taipogi trumpai užsiminsiu, ką siūlo kiti alternatyvūs būdai ir kiti autoriai. P. Kummer, Joseph Murphy ir kiti pataria reguliariai įsivaizduoti save tokį, kokiu norite būti ir po kiek laiko atsitiks tai, apie ką tiek mąstėte. O Vadim Zeland dar pataria nesureikšminti esamos situacijos ir užsibrėžtų dalykų siekti „pasyviai“, t.y. per daug intensyviai nesistengiant, pvz., mesti rūkyti. Nes per didelis stengimasis veda į „perdegimą“ ir grįžimą į įprastą režimą.
Įtariu, kad sveikatos problemos kamuoja dar ir tuos žmones, kurie nesugeba susitvarkyti savo asmeninio gyvenimo. Galbūt jie turi bendravimo, partnerystės problemų, taip pat psichiškai jautrios asmenybės, kiekvieną dalyką priimančios pernelyg giliai, asmeniškai ir per daug sureikšminančios kiekvieną smulkmeną ir situaciją.
Nors... Vis tiek viskas susiveda į mąstymą.

Kalėdinis vaisinis pyragas

Kepiau šį pyragą prieš pora mėnesių..., o prapjoviau tik per Kalėdas... Taigi jį reikia brandinti. Ir kuo ilgiau, tuo geriau. Ačiū Vilmai (Vilmos pyragas) už nuostabų receptą. Kitais metais reikės pabandyti su kita vaisių kombinacija. Pyragui (dviems kepimo formoms) galima naudoti:

450 g sviesto
400 g rudojo cukraus
9 kiaušinių
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
1 apelsino sulčių
1 citrinos sulčių
4 stiklinių miltų
900 g razinų
500 g džiovintų slyvų
300 g džiovintų abrikosų
200 g datutulių (džiovintų)
200 g džiovintų figų
220 g migdolų
250 g cukruotų vyšnių
1 citrinos nutarkuota žievelė
1 apelsino nutarkuota žievelė

Iš tiesų, vaisius, kaip rašo Vilma, galima naudoti pačius įvairiausius. Tik gaila, kad gerų razinų šiais metais nepavyko niekur rasti. Tai naudojau tokias labai dideles. Orkaitę įkaitinkite iki 160 laipsnių. Formą išklokite kepimo popieriumi. Sviestą ištrinkite su cukrumi. Po vieną sudėkite kiaušinius. Tada supilkite apelsino ir citrinos sultis, suberkite miltus kartu su kepimo milteliais. Sudėkite susmulkintus vaisius ir kitus priedus. Gautą masę sudėkite į kepimo formą ir kepkite dvi valandas. Patartina kepti orkaitės apačioje. Iškepusį pyragą pilnai atvėsinkite, suvyniokite į foliją ir į maišelį. Padėkite į spintą, kad niekas nematytų ir laikykite ten du mėnesius. Dabar jau galima pradėti ruoštis Velykoms :) Maniškis smaližius vis primindavo, kad pyragą esu kažkur nugrūdusi ir per Kalėdas pamiršiu - atseit dabar gal jau suvalgom. Dar gabalėlį, ir dar, ir dar vieną...

Riešutiniai sausainiai

Kalėdos tęsiasi iki Trijų karalių, o aš pateiksiu mano kiekvienais metais kepamų riešutinių sausainių receptą. Nors išvaizda nėra ypatingai patraukli, bet skonis pranoksta lūkesčius. Pamatę ant stalo šiuos sausainius svečiai iš pradžių jų net neragauja. Bet tik vienas kuris įsimeta į burną, tai gali atsitikti net taip, kad kitiems neišduos jų skonio ir pamažu, patyliukais surys didžiąją jų dalį... Taip jau ne kartą yra nutikę. O dabar paprastas kaip trys kapeikos receptas:

200 g lazdyno riešutų
250 g miltų
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
150 g cukraus
4 šaukštai pieno
100 g margarino arba sviesto

Riešutus reikia sumalti. Anksčiau maldavau kavamale, o dabar - maišytuvu (smulkintuvu). Tada visas dalis kruopščiai sumaišyti. Iš pradžių į sumaltus riešutus pilu cukrų, tada įmaišau sviestą, o tada miltus su kepimo milteliais ir supilu pieną. Šį kartą pieno įpyliau dviem šaukštais daugiau, nes tešla gaunasi pakankamai biranti. Tada galima iškočioti ir išspausti nedidukus paplotėlius arba iš karto su rankomis formuoti sausainukus. Į sausainio vidurį visada įspaudžiu po visą arba pusę riešuto. Kepti reikia 175-200 laipsnių temperatūroje 10-15 minučių. Reikia žiūrėti, kad neperkeptų. Manau Naujiesiems Metaims jie taip pat tiks. Skanaus!

Apelsininis pyragas

Radau laisvą minutę ir prisėdau prie apleisto dienoraščio. Daug ką darau ir fotografuoju, tik viską čia sukrauti reikia nemažai laiko. Bet vieno pyrago receptą tai pateiksiu. Labai jau skanus buvo.

Reikės:
185 g sviesto
185 g cukraus
1 pakelis vanilininio cukraus
3 kiaušiniai
185 g miltų
1 arb.š. kepimo miltelių;
125 g cukraus
sultys ir nutarkuota žievelė 1/2 citrinos
sultys ir nutarkuota žievelė iš 1 apelsino

Išsukite sviestą, cukrų ir vanilininį cukrų. Tada po vieną įsukti kiaušinius. Supilti miltus su kepimo milteliais. Tešlą sudėti į popieriumi išklotą tortinę formą ir iškepti iki pageltonavimo. Gal kokių 20 min. Reikia pažiūrėti. Tada sumaišykite likusį cukrų su citrinos ir apelsino žievele bei sultimis ir užpilkite pyragą šiuo mišiniu. Tada reikia dar 10 minučių pakepti. Gatava!

Kenzo

Kvapas gali užburti ir panardinti į mistikos pasaulį... Pasikvėpinusi patinkančiais kvepalais jaučiuosi ypatingai, prabangiai, netgi jaučiuosi labai graži... Ir vieną kartą, jau labai seniai, atradau tuos kvepalus. Tai buvo Kenzo d'ete. Prieš šešiolika metų jie buvo visai kito dizaino nei dabartiniai. Bet ir pirkdavau juos ne Lietuvoje, kol... neatsirado Kristiana.

Ir pasikeitė šių kvepalų dizainas. Tik niekaip negalėjau suprasti, kodėl, pakitus pakuotei ir buteliukui, pasikeitė ir kvepalai. Konsultantė man aiškino, kad tai tie patys kvepalai, kad tik įpakavimas pasikeitė. Kvapas lyg ir tas, bet kad laikosi tik kokią valandą. Ir išgaruoja... kažkur. Ir kaina truputėlį kandžiojasi. Daugiau jų nebepirkau. Bet... praėjus kuriam laikui susigundžiau nusipirkti internetu per Amazon parduotuvę. Siuntė tuos kvepalus per kelias šalis, net Latvijoje jiems teko pabūti. Nes siuntėjams Lietuva yra Latvija. Tik skamba kartais skirtingai. Išpakavau iš "kailinukų" ir iš karto pasikvėpinau. Mistinis gėlių aromatas nunešė mane į buvusius laikus. Ir visą dieną prabuvau sodrių žolių kvape. Ir ryte ant savęs dar jutau tą kvapą. Tai va kur tie kvepalai, o aš jau galvojau, kad daugiau tokių nebebūna. Tik vėliau sužinojau, kad Kristiana kvepalus skiedžia. Ir kaip jie tai padaro? Daugiau jokių Kristianų! Tiesa, ir mokėjau už parsisiųstus kvepalus trigubai pigiau!
O štai kaip jie atrodo šiuo metu:

Bet gal vėl pakis dizainas?

Arūno Žilio paveikslas

Šiandien kaip tik žiūrėjau jau senoką komediją "Nurse Betty". Viename epizode pamačiau šmėkštelint lietuvių dailininko Arūno Žilio paveikslą. Esu girdėjusi, kad seriale "Draugai" buvo pasirodęs šio dailininko paveikslo plagiatas. Bet apie "Seselę Betę" tai nieko negirdėjau ir internete taip pat neradau. Tačiau dabar supratau, kur šuo pakastas. Radau, kad daromi jo paveikslų atspaudai ir griežtai tiražuojami. Tokio vieno "paveikslo" kopija Amerikoje kainuoja 500 dolerių. Dabar viskas aišku, iš kur tame filme pasirodė dailiniko paveikslo fragmentas.
Štai vienas iš jo paveikslų:





















Šiek tiek čia įžvelgiu ir K.M.Čiurlionio motyvus. Iki šiol maniau, kad jis tik Gustavo Klimto bruožus paveldėjo. Įdomu, kiek dar A.Žilys brangs. Kokią jo miniatiūrą būtų visai nieko turėti. Paveikslas paimtas iš šios interneto svetainės.

Grietinėlės ledai su šokoladu ir Twix saldainiais

Ar žinojote, kad galima į vieną sudėti viską, ką mėgsti ir gauti, pvz., trigubą dozę viename to, ką mėgsti. Trigubas pasitenkinimas vienu metu valgant vieną dalyką. Taip aš dariau šiuos ledus.

Reikės:
400 ml grietinėlės (36 proc.)
3 kiaušinių tryniai
du tregždaliai stiklinės cukraus
1 šaukštelis vanilinio cukraus
100 g šokolado (su 50 proc. kakavos)
Twix dvigubas saldainis

Išplakite grietinėlę su dalimi cukraus. Išplakite trynius su kita dalimi cukraus ir vaniliniu cukrumi. Tada sujunkite šias dvi mases į vieną ir dar truputėlį paplakite. Sukraukite grietinėlės-trynių masę į ledų gaminimo aparatą ir užstatykite 30 minučių. Tada ištirpinkite šokoladą puode su trupučiu grietinėlės ir pastatykite, kad atšaltų. Tada supjaustykite Twix saldainius gabalėliais. Kai baigs gamintis ledų masė, išjunkite aparatą ir ranka įmaišykite šokoladą ir saldainius-sausainius. Šie ledai buvo be proto skanūs, ir labai saldūs. Tikriausiai dėl Twix saldainiuose esančios karamelės. Tikras smaližių rojus. Skanaus!

Braškinis šerbetas

Norite ko nors gaivaus? Kažko skanaus ir neriebaus? Ir dar saldaus? Tada pataikėte kaip tik čia! Braškių sezonas dar nesibaigė, o valgyti braškes jau pabodo. Bet šias uogas galima panaudoti įvairiems desertams gaminti. O šį kartą pagaminsime tokį desertą, kurį galima išlaikyti ilgą laiką ir jis nesuges. Taigi - šerbetas iš braškių.

Reikia:
450 g braškių
100 g cukraus
1 šaukštelis vanilininio cukraus
šlakelis degtinės
žiupsnelis druskos

Braškes supjaustykite gabaliukais ir užpilkite cukrumi ir vaniliniu cukrumi su žiupsneliu druskos. Suplakite blenderiu iki vientisos masės, kol cukrus visiškai ištirps. Tada šliūkštelkite degtinės. Būtų gerai degtinė be priedų, nes kokia Pipirinė čia nelabai tiks. Paruoškite ledų gaminimo aparatą, sukrėskite braškių košę ir nustatykite 30-čiai minučių. Galite valgyti iš karto. Arba sukrėskite į dėžutę ir padėkite į kamerą. Atsargiai valgykite karštą dieną, nes galima ir persišaldyti.















Skanaus!

Ledai su šokoladu, graikiniais ir žemės riešutais

Vis bandau įvairius ledų variantus. Šį kartą pateikiu ledų su skirtingais riešutais ir ledų su šokoladu variantą. Kitą kartą graikinius riešutus karamelizuočiau, o žemės riešutus sumalčiau į miltus. O šokoladinis variantas pavyko puikiai.

Reikia:
6 kiaušinių
300 g cukraus
Vanilinio cukraus
700 g grietinėlės (36 proc. riebumo)
100 g kepintų žemės riešutų
100 g kepintų graikinių riešutų
100 g juodojo šokolado (70 proc. kakavos)

Atskirti trynius nuo baltymų. Trynius išplakti su 200 g cukraus ir vanilinio cukraus. Dalį grietinėlės pašildyti ant silpnos ugnies. Į ją supilti išplaktus trynius ir gerai išplakti. Atvėsinti. Tada išplakti baltymus su žiupsneliu druskos ir 50 g cukraus. Tada išplakti likusią grietinėlę su likusiu cukraus kiekiu. Viską padėti į šaldytuvą. Tuo metu pakepinti graikinius riešutus ir stambiai sukapoti. Žemės riešutus irgi sukapoti. Šokoladą išlydyti su trupučiu pieno.
















Į trynių-grietinėlės masę įmaišyti išplaktus baltymus, o vėliau išplaktą grietinę. Tą masę padalinti per pusę. Vieną dalį sudėti į ledų gaminimo aparatą ir maišymo pabaigoje supilti ištirpintą šokoladą. Kitą dalį tuo metu laikyti šaldytuve arba (20 min.) kameroje. Tą patį pakartoti su likusia dalimi, tik pabaigoje maišymo į pusę masės suberti graikinius riešutus, į kitą pusę - žemės riešutus.
















Skanaus!