Mano atradimai mitybos srityje

Šį kartą pateiksiu savo laišką, rašytą vienai merginai (vardas pakeistas) apie mitybą. Ji manęs paprašė papasakoti, kaip aš išbridau iš savo sveikatos problemų. Dabar noriu šia informacija pasidalinti su jumis. Taigi, šis laiškas:

Sveika, Migle,

tavo mama man pasakė, kad turi problemų su skrandžiu. Kadangi aš pati turėjau įvairių skrandžio, kasos, stemplės, gerklės negalavimų, o anksčiau dar pastoviai rėmuo kankindavo, tai vis ieškojau, kas man gali padėti. Galbūt kažkas, ką tau čia parašysiu, galės padėti.
Metų pradžioje jau buvau pradėjusi galvoti, kad man gal koks vėžys ar dar kokia nesąmonė, nes gerklėje pradėjau jausti kaip kokį gumulą užstrigusį.
Vieną mėnesį atsisakiau kavos, kitą mėnesį atsisakiau dar ir saldumynų, kuriuos taip mėgau. O tas užstrigimas gerklėje nors šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek dar buvo. Nuėjau pas gydytoją ir pasakiau, kad man gal koks refliuksas. O ji net nepaskyrusi jokių tyrimų išrašė vaistų nuo refliukso. Išgėriau keturias tabletes. Pradėjo labai mausti kepenis. Mečiau tuos vaistus lauk. Nors ir žinojau anksčiau, kad vaistai yra tik simptomų šalinimas, bet susigundžiau greitu rezultatu. Vaistai - tiesus kelias į ligas ir net mirtį. Dabar mačiau knygynuose knygą "Šalutinis poveikis mirtis" (žr.straipsnį apie ją http://www.lrytas.lt/-13022676221300866965-lrytas-lt-biblioteka-348-j-virapenas-%C5%A1alutinis-poveikis-mirtis.htm ).
Bet kuriuo atveju, jeigu man būtų kokia rimta liga, tai būčiau žinojusi, kaip gydytis - būčiau badavusi. Tačiau bibliotekoje į rankas pateko knyga "Natūralus būdas išvengti ligų". Pavadinimas ne koks, bet nutariau pavartyti. Ir beskaitinėjant pamačiau, kad knyga labai įdomi ir intriguojanti. Parsinešusi namo perskaičiau visą. Šios knygos autorius chemikas Campbell, dalyvavęs plataus mąsto medicininiuose tyrimuose Amerikoje ir Kinijoje visiškai netyčia atrado, kad pagrindinė vėžio, diabeto, širdies ligų ir kitų rimtų bei "nerimtų" ligų priežastis yra gyvūninės kilmės baltymai. Jis viską pateikia lentelėse, diagramose su pavyzdžiais ir palyginimais, kaip žmones veikia mėsos ir pieno produktai ir kokia yra sveikata tų, kurie tokį maistą vartoja retai. Kai autorius pamatė, kaip yra iš tiesų, pabandė šią informaciją paskleisti plačiau Amerikoje, bet buvo įnirtingai slopinamas tuo nesuinteresuotų aukšto rango asmenų, jis buvo apšauktas kaip buvęs nusikaltėlis ir t.t. Kad tik niekas nepatikėtų jo kalbomis. Kadangi knyga man padarė didelį ir netikėtą įspūdį, pati nusprendžiau pabandyti valgyti be mėsos ir pieno produktų. Pasilikau tik sviestą. Ir visą mėnesį taip maitinausi. Galima sakyti veganiškai. Visi gerklės, stemplės negalavimai išnyko lyg jų ir nebūtų buvę, ir dar numečiau keletą nereikalingų kilogramų. Kitą mėnesį į racioną dar įjungiau žuvį ir kitas jūros gėrybes. Tik vienas dalykas, ko tuo metu neatsisakiau - tai juodos arbatos (alternatyva kavai). Mano dienos racionas buvo toks: Ryte vandens stiklinė, tada vaisiai ir juoda arbata, per pietus - žalių daržovių salotos su aliejumi, vakare - kas nors virta, pvz., bulvės su aliejumi, daržovių troškinys, kietųjų kviečių miltų stagečiai su pačios pasidarytu pomidorų padažu (jokiu būdu ne kečupu), užkandžiams - vaisiai, džiovinti vaisiai, riešutai.
Kadangi man pasidarė įdomu, kodėl taip viskas veikia ir ką daro ta mėsa ir pienas ir, žinoma, visi gaminiai iš jų, kad taip susargdina žmogų, pradėjau intensyviai domėtis. Per kelis mėnesius perskaičiau apie 10 knygų ir begalę straipsnių ta tema. Anksčiau taip pat dažnai skaitydavau sveikatos temomis, pirkdavau žurnalą "Natūralioji medicina", bet ten dažnai būdavo prieštaraujantys vienas kitam teiginiai. Pvz., lyg ir sako, kad reikia mažiau valgyti mėsos, bet po to teigia, kad mėsa - baltymų ir geležies šaltinis ir pan. Vyravo kažkoks neaiškumas. Dabar man jau daug kas paaiškėjo. Štai keletas straipsnių apie baltymus
http://sportas.rodali.lt/Baltymai_lietuviskai%20.html ;
http://sportas.rodali.lt/Pieno_produktai_lietuviskai%20.html
Po to gilinausi toliau ir atradau, kad žmogus iš prigimties yra žolėdis. Jo virškinimo sistema 12 kartų ilgesnė už stuomenį panašiai kaip ir žolėdžių, kai plėšrūnų virškinimo sistema už stuomenį ilgesnė tik tris kartus, tam kad pūvantys gyvuliniai produktai neužsistovėtų žarnyne ir nenuodytų organizmo (retorinis klausimas - kodėl žmogaus organizmas taip užterštas toksinais?). Žmogaus skrandžio druskos rūgštis daug silpnesnė už plėšrūnų, nes jiems reikia, kad skrandžio sultys su druskos rūgštimi padėtų suskaidyti mėsą. Žmogaus dantų struktūra panašesnė į žolėdžių, o ne į plėšrūnų, kurių dantys pritaikyti draskyti, bet ne kramtyti. Mes neturime žudymo instinkto - juk kai pamatome pievoje stovinčią karvę ar kokį ėriuką nesakome "oj koks gardus kąsnelis" ir nesiruošiame ant jo šokti ir sudrąskyti, o sakome "oj koks mielas aviukas" ir einame jį paglostyti. Paduok vaikui obuolį ir triušį. Tai jis valgys obuolį, o žais su triušiu, o ne atvirkščiai. O pas vaikus instinktai dar stipresni nei pas suaugusiuosius. Motinos piene yra apie 2 proc. baltymų, tiek, kiek ir augaluose (o ne mėsoje). Iš to gali sekti išvada, kad jau nuo pat kūdikystės žmogus ruošiamas prie augalinio maisto. Vaikas motinos pieną gali žįsti maždaug iki trejų metų, vėliau nebesigamina pienui virškinti skirti fermentai. Bet tėvai, bei ypač reklama, skatina vaiką gerti karvės pieną, nes tai atseit kalcis. Nors kalcis yra ir augaluose. Rašau trumpai, nes apie pieno žalą jau yra begalė straipsnių. Dar vienas retorinis klausimas - kodėl pasaulyje tiek daug žmonių netoleruojančių laktozės ir alergiškų pieno produktams?
Kadangi gilinausi ir toliau, tai priėjau dar prie vieno dalyko - žalio maisto. Man tai nebuvo naujiena, tačiau dabar į žaliavalgystę pažvelgiau iš kitos pusės. Vienas šveicarų mokslininkas betyrinėdamas žmonių ligų priežastis pagalvojo, kad turėtų būti kažkokie pokyčiai organizme įvykstantys jau suvalgius konkretų maisto produktą, ko pasekoje jis po keleto metų suserga. Po kiekvieno pavalgymo imdavo kraujo mėginius. Tarp skirtingų maisto produktų kažkokių skirtumų nepastebėjo. Tačiau vieną kartą pamatė, kad suvalgius termiškai neapdorotą maistą kraujo rodmenys nepakinta, o suvalgius virtą ar keptą maistą kraujyje iš karto žymiai padaugėja leukocitų skaičius. Leukocitozė yra organizmo reakcija į infekciją arba uždegimą. Anksčiau buvo manoma, kad žmogui pavalgius visada padaugėja leukocitų kraujyje ir tai buvo vadinama maistine leukocitoze. Taigi maistinė leukocitozė pasireiškia tik suvalgius termiškai apdorotą maistą. Reiškia organizmas kiekvieną kartą kovoja kaip su antikūniu. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas - kaip pasisavinamas žalias ir virtas maistas. Neapdorotas maistas linkęs pats save suvirškinti, nes turi tam skirtus fermentus, jeigu tą maistą išvirsi, fermentai žus. Internete yra vienas filmukas. Paimti du vienodi stiklainiai su plėšrūno skrandžio sultimis. Į vieną įmetama virta varlė, o į kitą - žalia. Ten, kur buvo įmesta virta varlė, tai ji tik pakeitė savo spalvą, o kur žalia, tai ji pati save susivirškino ir neliko net kauliukų. Žinoma, žmogaus skrandyje viskas vyksta sudėtingiau, nes maistas juk vis tiek kažkaip suvirškinamas. Tuo tikslu, jeigu maistas virtas ir neturi savyje fermentų skrandžiui pačiam tenka išskirinėti fermentus, kad suvirškintų tai, kas jame jau atsidūrė. O jeigu tai gyvas, žalias maistas, tai jis susivirškina pats ir žmogaus organizmui nebereikia eikvoti savo resursų ir energijos tam maistui papildomai apdoroti. Sako, kad termiškai apdorotas maistas lengviau pasisavinamas. Tai yra tiesa, bet... Jis pasisavinamas visas, neatsijotas, neatrinktas, pasisavinama viskas - ir kas reikia ir ko nereikia. O iš gyvo maisto pasiimama tik tai, ko iš tiesų reikia organizmui ir ta natūralia forma, kuri yra gamtoje. Dar vienas dalykas - žarnyno mikroflora. Ji minta tik žaliu augaliniu maistu. Ir mūsų žarnyno mikroorganizmai gamina reikalingus mikroelementus. O gyvuliniai baltymai žarnyno mikroflorą žudo. Tada tie organizmai slepiasi apendikse ir kai tik situacija pagerėja, jie vėl eina prie darbo. Dar daug galiu pasakoti apie gyvą maistą ir kaip veikia mūsų kūnas tik nežinau, ar tau tikrai įdomu ir ar reikia. Štai keletas lietuviškų straipsnelių apie žaliavalgystę:
http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-17942/straipsnis?name=S-17942&l=2&p=1 ;
http://www.lrytas.lt/-13083280661308067758-termi%C5%A1kai-neapdoroto-maisto-propaguotoja-v-butenko-%C5%BEaliavalgiai-e-coli-nebijo.htm ;
http://www.lrytas.lt/-12599649411257714375-lietuvio-mitybos-id%C4%97jos-paverg%C4%97-net-holivud%C4%85.htm .
Dabar pati truputėlį bandau maitintis tik gyvu maistu. Bet, žinoma, labai traukia prie virtų dalykų. Yra gausybė informacijos, kas nutinka, kai žmogus kurį laiką minta tik žaliu maistu - pradedant neregėtu energijos antplūdžiu, miego trukmės sumažėjimu, beveik visų ligų išsigydymu iki psichologinio stabilumo ir net įvairių mistinių patirčių.
Beveik visas maisto medžiagas organizmas susintetina iš augalinių produktų. Ir netiesa, kad, pvz., geležis gaunama iš mėsos. Geležies pakankamai yra augaluose. Tačiau, jeigu žmogus geria pieną, kofeino turinčius gėrimus ar valgo miltinius produktus, saldumynus, tai automatiškai organizmas tos geležies nepasisavina, nes pienas ir kt. slopina geležies pasisavinimą. Todėl gydytojai ir rekomenduoja daugiau mėsos valgyti ir net nesigilina, ką tu valgai bei geri kiekvieną dieną - per pusryčius, pietus ar vakarienę.
Gerų medikų kaip pasaulyje taip ir Lietuvoje yra vienetai. Mažai kas iš jų domisi alternatyviais gydymo ir sveikatinimosi būdais. O ypač dietos srityje yra didelė sumaištis. Būsimi medikai net nesimoko apie mitybą, jiems dėstomas vieno semestro dalykas apie dietos terapiją susipažinimui. Juk dažniausiai gydytojai sergančiam žmogui pasiūlys antibiotikus, kt. vaistus, operaciją ir dar pridurs, kad nėra ko delsti, nes gali būti dar blogiau. Jie išvien su farmacijos pramone, kuri dar rengia jiems vakarėlius, kuriuose tarp kitko kartais groja mano vyras. Daugiausiai receptų išrašiusiems gydytojams - kelionės ir kitokios dovanos už farmacininkų pinigus. Viena Rusijos medikė Oganyan, pamačiusi, kad tokiu būdu žmonių neišgydys, išėjo studijuoti biochemijos ir per savo tyrinėjimus atrado, kad žmogui pats geriausias maistas yra gyvas maistas. Nuo to laiko medikus ir farmacininkus ji vadina nusikaltėliais ir nebijo to žodžio. Nes gydymas vaistais yra lėtas (o kartais ir greitas) žmogaus marinimas.
Allenas Carras, knygos "Lengvas būdas mesti rūkyti", "Lengvas būdas sulieknėti" ir kt. nurodo svarbiausią dalyką žmoguje, kuriuo dažnai jis nepasinaudoja - tai mąstymas. Ką mes valgome, kodėl mes tai valgome, kodėl mes valgome tai, ką reklamuoja per TV, ką pripratome valgyti vaikystėje ir buvome pripratinti valgyti? Minios psichologija valdo, bet mes galime valdyti savo gyvenimą patys originaliai mąstydami...
Jeigu tau tai, ką čia surašiau neįdomu ir nesiruoši laikytis visų tų natūralios mitybos principų, tai dar galiu pasiūlyti keletą skrandžio rūgštingumo mažinimo būdų. Kažkada man labai padėjo šaltalankių aliejus (yra vaistinėse). Dar gerai yra gerti linų sėmenų užpilą (pasiieškok internete recepto). Pati pastebėjau, kad man rūgštis sukelia avižinė košė, juoda duona su virtu kiaušiniu ir žalia arbata. Apie arbatą dar perskaičiau vieno japono H.Shinya knygoje "Fermentų faktorius". Ten jis savo tyrinėjimais nustatė, kad tie, kurie skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu dažniausiai geria daug žalios arbatos. Senais laikais net ir pačioje Japonijoje arbata buvo vartojama tik kaip vaistas. Taigi...
Daug ko dar nepasakiau. Ir apie rafinuotą cukrų, apie baltus miltus, konservus, gatavus gaminius parduotuvėse ir t.t. Visa tai yra išrasta 150-ies metų bėgyje. Ir šiuolaikinė medicina atsirado prieš panašiai tiek laiko. Nematai sąsajų? Dabar ir pieną pasterizuoja ir net daržoves spec. garais apdoroja, net į mėsą deda tokių chemikalų, kuriais apdoroja lavonus, kad negestų. Ir tai daro tam, kad maisto neniokotų mikroorganizmai. Tai jeigu jis nebevalgomas tampa nei mikroorganizmų nei kokių vikšrų, tai kaip jį gali valgyti žmonės?
Taigi, jeigu įdomu kas bus, klausk. Būtinai atsakysiu. Per šiuos mėnesius tiek sužinojau, kad turbūt paskaitas galėčiau skaityti :) Tik, jeigu jau ką, nesinerk į bet ką stačia galva. Gali būti, kad tau nuo žalio maisto skrandžio problemos gali dar labiau paaštrėti. Geriausiai tai daryti pamažu ir apgalvotai. Galbūt užtektų kuriam laikui atsisakyti žalios arbatos ir pagerti kad ir šaltalankio aliejų.

Sėkmės!