Apie laisvę

Vieną kartą apsilankiau kaimo bendruomenėje, kur vertinamas natūralumas, sveikas maistas ir pan. Jie vaikus ruošiasi vesti į pačių susikurtą mokyklą ir t.t. Pradžioje buvo visai nieko - pamatyti kaip galima gyventi. Bet vėliau pasidarė kažkaip "koktu". Grįždama namo automobilyje visu garsu pasileidau trankią muziką ir... palengvėjo. Ta bendruomenė lyg ir savotiška laisvė nuo šiuo metu... susidariusių socialinių darinių (darželių, mokyklų, miesto, gatvių, narkotikų, alkoholio, televizijos, čipsų, politikos, ...), bet tai vėl naujas socialinis darinys. Ir vėl vieni iš kitų ims pavyzdžius - gerus ar blogus... O kaip jums "suvokimo" laisvė? Kai esi ir šio pasaulio dalis ir kartu viską stebi iš šalies. Atsiribojimas nuo minios psichologijos - va čia tai menas gyventi laisvai. Kai sugebi pastebėti smegenis pudrinančius politikus su visais jų oratoriniais sugebėjimais. Kai žinai, kad demokratija kartais yra blogiau už anarchiją, nes "avinų banda" balsuoja už jiems patikusį ir juos gražiais žodžiais užliūliavusį politiką. O kas, jei tikrai protingas žmogus, už kurį beveik niekas nebalsavo, nes jis neišvaizdus ir dar gražiai kalbėti nemoka, jėga užimtų valdžią?.. Primesta kažkieno nuomonė ir neapsvarsčius "pasiimta" į galvą - tai yra nelaisvė. Laisvė - tai net etikečių skaitymas ir rinkimasis, tai nesivadovavimas reklamomis. Laisvė - tai originali nuomonė ar požiūris. O mada - tai laisvės priešingybė. Mada rengtis, mada žiūrėti tam tikras televizijos laidas, filmus, skaityti tokias knygas, laikraščių skiltis kaip ir tavo pažįstami skaito. Taigi, kuo labiau esi balta varna, tuo tu - laisvesnis. Bet žmonėms taip patogu. Jie lyg įsikibę švytuoklės daro tą patį, kaip ir jų draugai. Atkreipkite dėmesį į kokius nors direktoriaus rinkimus kolektyve. Visi balsuoja už tą patį kandidatą, nes tas kandidatas garsiai kalba "teisingus" dalykus ir nes tik jį vieną pasiūlė kitas, kuris nebijo ką nors pasiūlyti... Arba prisimenu, kai lankiau anglų kalbos kursus ir mokytojas iš GB paklausė, kada buvo atkurta Lietuvos nerpiklausomybė, visi lyg susitarę vienas paskui kitą išpyškino, kad Lietuvos nepriklausomybė atkurta 1991 metais kovo 11 dieną. Nors ir kaip bandžiau visiems pasakyti, kad ji buvo atkurta 1990 metais, bet niekas manęs net nenorėjo klausytis, nes "dauguma juk neklysta". Taigi laisvė yra sugebėjimas pažvelgti iš šalies ir nors visi sako viena, sugebėti būti nepriklausomu mąstytoju ir turėti savo individualią nuomonę. Tai yra laisvė.

Politikai

Tik šovė tokia mintis. Visuose politikų, partijų vakarėliuose reikia įtaisyti slaptas kameras. Žiniasklaidai būtų ne gardus kąsnelis, o visas tortas. O visuomenei "plačiai atsimerktų akys"...

Jeigu norite pakeisti situaciją šalyje eikite ne į partiją, o patys ją kurkite. Padarykite tą partiją panašią į sektą - susirinkite kokioje salėje ir rėkdami skelbkite savo tiesas ir tegu visa salė rėkia, įtikinkite juos, kad jūs esate morališkai stiprūs, kad jūs dirbate Tėvynei ir kad skelbiate karą visiems purviniems žaidimams. Kelkite rankas į viršų ir skanduokite "Karas korupcijai!", "Padarysime tvarką!", "Mylime Tėvynę!", "Mes esame dori!". Ir štai jums morališkai stiprių politikų grupė, nusiteikusi sutriuškinti iki šiol įsigalėjusias partines, seimines, prezidentines, teismines švytuokles. Kodėl doras žmogus išrinktas į seimą tampa tokiu kaip ir visi? Nes jis įtraukiamas į švytuoklės žaidimą. Ir niekas nepasikeis, jeigu nebus sukurta nauja švytuoklė, kuri pamažu užgoš senąją. Ar kas nori to imtis?..